Sklandymo sporto pradžia Klaipėdoje siejama su 1945m. Rugsėjo mėn. 15d. Tada keli sklandymo sporto entuziastai – Julijonas Peleckas, Pranas Grinius, Viktoras Urbietis ir kt. Iš Šiaulių miesto atvyko į Klaipėdą norėdami atgaivinti Nidos sklandymo mokyklą ir atsivežė sklandytuvą „Varna“. Prie jų prisidėjo ir Klaipėdoje gyvenęs Zenonas Brazauskas.
Pradėjo mokytis Vytauto Didžiojo gimnazijoje (tuo metu vadinosi I-oji gimnazija) 8-oje klasėje abiturientai subūrė dar kelis šios sporto šakos entuziastus ir išsireikalavo leidimus į Nidą. Bet pasitaikė blogi lietingi orai ir nuvykti į Nidą nepavyko. Vėliau leidimų į Nidą nebedavė. Buvo skraidoma nuo Danės upės šlaito, už taip vadinamos „fanierinės“. Tiltas per Danės upę dar nebuvo atstatytas po subombardavimo, tai tekdavo keltis per upę į kitą krantą pačių pasigamintu plaustu.
Baigę gimnaziją dalis būrelio narių grįžo į Šiaulius, kiti išvyko studijuoti į Kauną ir Vilnių. Likę Klaipėdoje dar skraidė iki 1947m. Kol susidėvėjo seni sklandytuvai.
Tik 1958m. Balandžio mėn., tuometinė DOSAAF organizacija per karinį komisariatą surado vieną iš pirmųjų pokario sklandytojų Klaipėdoje – Julijoną Pelecką ir pasiūlė organizuoti 7-os laivų remonto įmonės pirminei DOSAAF organizacijai sklandymo būrelį. Buvo nupirktas serijinės gamybos Broniaus Oškinio sklandytuvas BRO-11. Norinčių mokytis skraidyti atsirado nemažas būrelis.
1958m. Balandžio mėn. 20d. buvo pradėta skraidyti nuo Danės upės šlaito pakeliant sklandytuvą amortizatoriumi (guminiu lynu). Tiltas per Danės upę jau buvo atstatytas.
Tuo metu Julijonas Peleckas vadovavo Klaipėdos pionierių rūmuose radijo mėgėjų būreliui. Sutikus rūmų direktorei buvo įsteigtas sklandymo būrelis. Jo vadovu buvo paskirtas Julijonas Peleckas. Pirmieji būrelio nariai buvo: Algis Stravinskas, Jurgis Mockus, Tomas Šarpnickas, Mindaugas Baleika, Albertas Miliaška, Vytautas Mileška ir kt.
Greitai iš vidurinių mokyklų ir I-ojo internato, 8-tų ir 9-tų, ir vyresnių klasių buvo priimta apie 30 mokinių norinčių mokytis skraidyti. Būrelio įkūrimo data yra 1958m. Gegužės 5d., iš kurio išsivystė ir Klaipėdos sklandymo klubas. Tais pačiais 1958m. prie klaipėdiečių prisijungė dar keli nariai – Povilas Vaišvila, Romas Tamošauskas ir kiti. Po neilgų treniruočių, 1958m. vasaros pabaigoje vykusiose respublikinio sklandymo būrelių varžybose klaipėdiečiai užėmė I-ąją vietą.
1958m. rudenį buvo gautas leidimas važiuoti į Nidą. Išeiginėmis dienomis buvo pradėta skraidyti nuo Nidos kopų. Buvo pasiektas su BRO-11 sklandytuvu išsilaikymas ore virš kopos 1val. 30min.
1958-1959m. buvo skraidoma ir tuometiniame Klaipėdos aerodome virš Dailės mokyklos tarp Tilžės g. ir Šilutės pl. (virš dabartinės Kauno gatvės).
Kadangi guminiu amortizatoriumi sklandytuvai pakeliami neaukštai, buvo pradėta įsisavinti autoišvilktuvus, kuriais galima buvo pakelti sklandytuvus iki 300m. Įsigijus, sklandytuvu BRO-9 buvo skraidoma ir virš Klaipėdos miesto. 1959m. buvo dar keletą kartų skraidoma ir virš Nidos kopų.
1960m. atidarius Klaipėdos aerodromą prie Jakų, ten persikėlė ir sklandytojai. Tais pačiais metais buvo gauti aukštesnės klasės sklandytuvai MAK-15, BRO-12, o gavus dvivietį mokomąjį sklandytuvą KAI-12 mokymo procesas žymiai palengvėjo ir pagerėjo. Autoišvilktuvu buvo kylama iki 300m. aukščio.
Padaugėjus keleivinių lėktuvų reisų skaičiui, dėl skrydžių saugumo sklandytojams 1961m. teko išsikelti į buvusį Palangos aerodromą. Tais pačiais metais buvo gautas ir modernus sklandytuvų išvilkimo autoagregatas „Herkules-3“, su kuriuo sklandytuvus buvo galima pakelti virš 300m. aukščio. Prasidėjo intensyvūs skraidymai. 1961m. Palangoje įvykusiose varžybose klaipėdiečiai vėl užėmė I-ąją vietą.
Kadangi arti prie jūros yra blogos skriejimo sąlygos, 1962m. sklandytojai persikėlė skraidyti į lauko aikštelę prie Lėbartų, kur skriejimo sąlygos palankesnės, buvo įsisavinamas skriejimas terminėse srovėse iki debesų pado. Tais pačiais metais, Jurbarke vykusiose varžybose Klaipėdos sklandymo klubo komanda vėl užėmė I-ąją vietą.
1963m. sklandymo klubas gavo sklandytuvus KPI-5, BK-4, BK-6 ir Šiauliuose vykusiose varžybose Klaipėdos sklandytojai vėl užėmė I-ąją vietą.
1964m. vėl buvo skraidoma Klaipėdos aerodrome. Intensyviai buvo skraidoma iki rugpjūčio mėn. 13d. Vėliau atsiradus nesutarimams tarp klubo narių ir dėl tariamų skrydžių saugumo pažeidimų respublikinis DOSAAF komitetas skrydžius uždraudė, klubas prarado 7 sklandytuvus ir dalį antžeminės technikos. 1965m. Klaipėdos sklandymo klubo sklandytojai buvo priimti skraidyti į Šilutės sklandymo klubą.
1966m. Klaipėdos sklandymo klubui buvo leista tęsti savo veiklą. Klubo viršininku buvo paskirtas Jurgis Mockus. Kadangi 1964m. nutraukus klubo veiklą technika buvo perduota kitiems klubams, reikėjo iš naujo ieškoti sklandytuvų ir antžeminės technikos. Klubo viršininkas Jurgis Mockus ir klubo tarybos narys, Kauno Politechnikos instituto Klaipėdos vakarinio fakulteto dėstytojas – Algimantas Skurdenis pradėjo klubo atkūrimo darbus. Kadangi buvo keliami vis didesni skrydžių saugumo reikalavimai, o ypač reikalavimai susieti su socialistinės santvarkos saugumu ir rėžimu, teko iš naujo derinti aerodromo įteisinimo ir leidimo jame skraidyti klausimus. 1966m. pradėta skraidyti tik rugpjūčio mėnesį ir buvo skraidoma iki rugsėjo 1-osios, vėlgi Palangos aerodrome, kur skriejimui sąlygos buvo nepalankios. Toliau teko ieškoti tinkamesnio aerodromo atokiau nuo jūros. Buvo paruošta bent keturių lauko aikštelių projektai, bet jų netvirtino tai Rygos karinių oro pajėgų štabas, tai vietinė civilinės aviacijos vadovybė. Buvo bandyta gauti leidimą skraidyti virš Nidos kopų, bet čia jau nebeleido gamtosaugininkai. Klubo aktyvas nenuleido rankų ir toliau ieškojo žemės ploto, tinkamo sklandymo klubo aerodromui įrengti.
Jiems pasisekė tuomet susitikti su Dauginčiuose gyvenusiu ir tais laikais vadovavusiu šios apylinkės kolūkiui Albinu Juciumi. Jis pasiūlė šalia kelio Kartena – Plungė per 65ha žemės plotą sklandymo aerodromui įrengti. Čia dar 1940 metais sovietų kariuomenė pradėjo statyti karinį aerodromą, tačiau tai nespėjus padaryti iki karo, liko tik netvarkingai išraustas laukas, apaugęs kemsynais. Čia, 1969 metų vasarą persikėlė Klaipėdos sklandymo klubas. Tą skraidymo sezoną buvo skraidoma iš šalia dabartinio aerodromo esančio lauko prie Kulių kelio. Čia buvo išlikusi ūkininko daržinė ir pirkelė. Sklandytojai daržinėje dažnai nakvodavo ir praminė ją viešbučiu „Šmėkla“. Visos jaunų sklandymo entuziastų, kurių klube buvo per 30, jėgos buvo nukeiptos aerodromo įrengimui. Patys kirto kemsynus, lygino lauką, klojo kelią iki dabartinio aerodromo pastatų.
Sklandymo klubo entuziastams labai daug padėjo Albinas Jucius. Tai buvo kilnus ir pažangių idėjų žmogus, mylintis aviacijos sportą, nors pats ir nesklandė. Jį su didele pagarba ir dabar mini sklandytojai-veteranai, nes tik jo dėka čia įsikūrė Klaipėdos sklandymo klubas. Jis vadovaudamas kolūkiui, o vėliau apylinkei, puikiai žinojo tuometinę padėtį, bendravo su valdžios atstovais ir padėjo aerodrome organizuoti melioracijos ir kitus darbus.
1972 metais šis žemės plotas buvo perduotas sklandymo klubui. Berods, tai buvo pirmas respublikoje aviacijos sporto klubas, kuris turėjo savo aerodromą. Sklandytojai savo rankomis 1969 metais čia pastatė pirmą medinį angarą., o 1970 metų rudenį buvo gautas lėktuvas JAK-12M puikiai tinkantis sklandytuvams pakelti į orą. Iki tol sklandytuvai į padangę buvo keliami autoišvilktuvais. Klube prasidėjo aukštesnio lygio sportinis darbas, buvo rengiami sklandytojai ir pilotai mėgėjai.
1972 metais klubui pradėjo vadovauti Albertas Dulkė. Iki 1991 metų kasmet klubas parengdavo per 10 sklandytojų ir po 2 – 3 lakūnus buksyruotojus. Išaugo klubo sportininkų meistriškumas. Klubo sportininkai pradėjo dalyvauti respublikinėse ir tarptautinėse varžybose. Gausėjant klubo sklandytuvų ir lėktuvų skaičiui buvo pradėta rūpintis gelžbetonio angaro statyba. Jau 1971m. klubas turėjo 12 sklandytuvų ir du lėktuvus JAK-12M. 1973m. buvo pastatytas erdvus gelžbetoninis angaras 1600m2 bendro ploto.
1970 metais Povilas Vaišvila tapo Baltijos šalių sklandymo čempionu, o 1980 metais Lietuvos Respublikos sklandymo čempionu.
1972 metais sporto meistro normas klube įvykdė Algimantas Skurdenis, 1973 metais – Mindaugas Baleika. Povilas Vaišvila tapo sporto meistru dar anksčiau, Kauno aeroklube. Mindaugas Baleika 1973m. tapo Baltijos šalių sklandymo čempionu, o 1979 metais pasiekė Lietuvos Respublikos aukščio rekordą, pakilęs su sklandytuvu COBRA-15 į 9520m. aukštį.
1974 metais klubo precizinio skraidymo lėktuvais komanda: Albertas Dulkė, Algimantas Skurdenis ir Povilas Vaišvila iškovojo Lietuvos Respublikos čempiono vardą.
Nuo įkūrimo iki 1999 metų klube dirbo per dvylika etatinių darbuotojų. Klaipėdos sklandymo klubas buvo ne tik idėjos autorius atstatyti Dariaus ir Girėnos sodybas, taip pat jo nariai talkino restauravimo darbuose. 1981-1985 m., vadovaujant Algirdui Aukštuoliui, nemažai prisidėjo Klaipėdos sklandymo klubas Nidos sklandymo mokyklos paminklo statybose, bei teritorijos tvarkymo darbuose.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, klubui pavyko išsaugoti visą aviacinę techniką ir pastatus, tačiau klube nebeliko nei vieno etatinio darbuotojo. Visi instruktoriai, lakūnai, technikai dirba laisvalaikiu, visuomeniniais pagrindais. Iki 1992m. klubas buvo vadinamas Aviacijos techninis sporto klubas (ATSK). 1992m. vasario 20d. Įregistruoti įstatai ir klubas pavadintas Klaipėdos sklandymo klubu. Visuomeniniu KSK pirmininku išrinktas lakūnas-instruktorius, daugelį metų buvęs klubo tarybos pirmininkas, Klaipėdos Universiteto laivavedybos katedros vedėjas, daktaras, docentas Algimantas Skurdenis.
Šiuo metu Klubas rengia licencijuotus sklandytojus ir ultralengvųjų lėktuvų pilotus. Klube yra daugiau nei 30 narių, iš jų – 10 aktyviai skraido ir kasmet dalyvauja regioninėse, respublikinėse bei tarptautinėse varžybose. Klube, be sklandymo sporto veikia precizinio skraidymo lėktuvais, ultralengvųjų lėktuvų bei aviatorių konstruktorių sekcijos. Klubas kasmet išleidžia savarankiškiems skrydžiams 3 – 4 sklandytojus, dalyvauja 2 – 3 sklandymo ir precezinio skraidymo čempionatuose. Tik dėka didelio ir atkaklaus aviacijos sporto mėgėjų darbo šis klubas šiandien tęsia aviacijos sporto veiklą, kad ši puiki sporto šaka būtų pasiekiama tiems, kurie sieja savo veiklą su padange ir sparnais.
Sparnai, Žemaitijos padangėj sparnai
Virš Minijos vingių sparnai
Jie mūsų viltis, jie likimas.
Jie mūsų. Jie Dariaus, Girėno ugdyti sparnai.
Klaipėdos sklandymo klubas nuo 1958m. naudojo aviacinę techniką:
Lėktuvus: JAK-12M, Vilga-35A, JAK-18T
Sklandytuvus: BRO-11, BK-6, KAI-12, „Pajūrietis“, BRO-9, BK-4, MAK-15, KPI-5, LF-109, L-13, „Bank“, „Jantar-Standart“, LAK-12, „Lietuva“, SZD-32, „Foka-5“, SZD-36A, „Cobra-15“.